Didelės apimties{0}}scenos kūriniuose dažnai naudojama mechaninė įranga -, pvz., koncertuose dažnai matomi scenos keltuvai-, siekiant sustiprinti vizualinį pasirodymo poveikį. Nors tokios didelės-mastos mašinos neabejotinai suteikia pasirodymui didingumo ir didingumo, negalima nepastebėti su juo susijusių pavojų saugai. Žinoma, kai tik įmanoma, pavojai turėtų būti pašalinti arba rizika turėtų būti sumažinta taikant „iš prigimties saugaus“ projektavimo principus.
Kaip tuomet galima sumažinti scenos mechanizmų keliamą riziką? Sprendimus galima rasti tiek mechaniniame projekte, tiek eksploatavimo technikose. Pavyzdžiai apima apsauginių šlyties taškų apsaugų projektavimą, plieninių vielinių lynų, kurių saugos koeficientas viršija 10, sukūrimą arba pavarų dėžių, kurių eksploatavimo laikas yra 400 valandų, o sukimo momentas yra dvigubai didesnis už būdingą apkrovą, projektavimas. Šie metodai padeda visam laikui pašalinti pavojus arba žymiai sumažinti riziką. Vadinasi, projektuojant keltuvą, skirtą kelti 500 kg apkrovą, teoriškai jį būtų galima suprojektuoti taip, kad jis galėtų atlaikyti 1000 kg keliamąją galią, kad būtų sumažinta anksčiau nustatyta rizika. Tačiau dėl ekonominių priežasčių dizaineriai retai taiko šį metodą. Be to, tam įtakos turi ir techniniai apribojimai: apsvarstykite, pavyzdžiui, kaip reikėtų pakeisti paties pastato konstrukcinį projektą, jei kiekvienas takelažas būtų suprojektuotas taip, kad atlaikytų 1000 kg apkrovą, o ne reikalaujamą 500 kg.
Jei iš prigimties saugūs projektavimo metodai neįmanomi - arba jei jie nesugeba visiškai sumažinti rizikos iki priimtino lygio -, reikia įdiegti techninius apsauginius įtaisus arba alternatyvius apsaugos sprendimus, kad būtų dar labiau sumažinta tokia rizika. Paprastai tai apima konkrečių saugos funkcijų įtraukimą į valdymo sistemą. Tam tikruose Waagner-Biro Luxembourg Stage Systems (toliau – Waagner) pateiktuose pavyzdžiuose yra sumontuotas slėgio jutiklis, kuris nuolat stebi apkrovą ir tikrina įrangos kėlimo operacijų saugumą. „Waagner“ šią perkrovos aptikimo galimybę nurodo kaip specifinę saugos funkciją. Dažniausia saugos funkcija yra ribinis jungiklis, kuris gali sustabdyti įrangos veikimą ir įprastu važiavimo diapazonu, ir avarinėmis situacijomis, todėl yra patogus ir patikimas būdas užtikrinti bendrą saugą. Tačiau nė vienas iš šių sprendimų negali visiškai pašalinti pavojų; jie tik sumažina pavojingo įvykio *tikimybę*, priklausantį nuo tinkamo techninio sprendimo veikimo. Tai kelia kritinį klausimą: koks iš tikrųjų turi būti šių saugos funkcijų patikimumas?
Jei nėra nei savaime saugių projektavimo priemonių, nei techninių sprendimų - ar ekonomiškai perspektyvių alternatyvų -, kurios sumažintų riziką, lieka vienintelė galimybė – tiesiog suteikti įrangos naudotojams ir operatoriams informaciją apie likusią *likutinę riziką*. Paprastai tai apima įspėjamųjų ženklų iškabinimą arba išsamių naudojimo instrukcijų pateikimą (pavyzdžiui, nurodant, kad įrangą gali valdyti tik apmokytas personalas). Žinoma, šis rizikos mažinimo būdas yra pats trapiausias ir turėtų būti naudojamas tik tada, kai nėra kitų galimybių.